Keliones.eu

Paskutinė minutė

Maroko perlų vėrinys

Jau nuo senų laikų Marokas traukė keliautojus, piligrimus ir pirklius nuotykių bei egzotikos ieškoti. Daugumai keliautojų Marokas yra pirmas laiptelis į Afriką, islamo ir besivystantį pasaulį. Dabar Marokas - kontrastų žemė, pilna egzotiškų vaizdų, keistų kvapų ir kvapą gniaužiančių patirčių.

MEKNESAS
Imperialistinis Maroko miestas, Maroko Versalis – senoji sostinė, turbūt vienintelis šalies didmiestis, kuriame nėra įkyrių spekuliantų ir neoficialių gidų. Tam tikslui buvo sukurta „Turistinė brigada“, turėjusi išvaikyti visus nelegalius iš turistų pasipelnyti bandančius spekuliantus. Dabar prie keliautojų čia niekas nebesikabinėja, įkyriai nesiūlo pirkti prekių ir netalkina, kai negali surasti išėjimo iš painaus medinos labirinto. Meknesą XVII a. įkūrė Mulaj Izmailas. Apžiūrėkite Bab El Mansūra, naująją ir senąją medinas.  
Kiekvienas miestas Maroke turi savo spalvą. Marakešas – raudonasis miestas, Kasablanka baltasis, Chefchoaunas – žydrasis, o Meknesas – geltonasis. Visos senamiesčio gatvelės lyg medum išteptos, siauros, dažnai net rankų skersai neišeina ištiesti.
Meknesas garsėja savo prekyvietėmis, kurios yra vienos didžiausių visoje šalyje, tai ištisi kvartalai, nukrauti didžiausios įvairovės prekių. Kiekvienas kvartalas – tai skirtingas turgus, su įdomiais veidais, rasių ir spalvų įvairove, su egzotiškais kvapais ir garsų simfonija.
Šalia Mekneso, vos pusvalandis kelio iki Moulay Idriso – švenčiausio ir uždariausio Maroko miesto. Miestas buvo įkurtas Moulay Idriso – Maroko sultono, kuris buvo garsiojo pranašo Mohamedo, Islamo pradininko, anūkas. Niekas nepasikeitė. Dar ir šiandien mieste nėra jokių pasilinksminimo vietų – barų, restoranų, kino teatrų, nėra ir baseinų, netgi viešbučių nėra. Užsieniečiai (ne musulmonai) gali čia atvykti (bet tik nuo 1920 – ųjų), bet negali apsistoti nakčiai. Į kai kurias mečetes įeiti visiškai draudžiama.
O dar 3 km nuo Moulay Idriso plyname lauke, tiesiai prieš kaitrią Afrikos saulę, išsidėstęs didžiausias garsiosios Romos imperijos palikimas – Volubilio miesto griuvėsiai.

                
FESAS
Maroko miestų karalius, karūnuojamas didžiausiu pasaulio senamiesčiu. „Balak!“ (atsargiai) – sušunka paauglys, genantis nevikrų asiliuką stačiais laiptais žemyn ir priverčiantis ieškotis prieglobsčio tarp siaurių sienų tarpeklių. Po kito perspėjimo laiptais kaukši jau arklys, apkrautas puikiai žinoma preke – „Coca Cola“.
Feso Medina neskuba gyventi ir vis dar nori sustingti viduramžių labirintuose. Be naujojo pasaulio etikečių, čia niekas nepasikeitę. Įėjimas į Feso mediną – tai lyg gilus oro įkvėpimas prieš panyrant po vandeniu, pasinėrimas į naują pasaulį, sustingusį laike prieš 200 metų. Daugiau kaip 10 tūkstančių gatvių labirintas, pilnas akligatvių, ilgakaklių minaretų, vandens čiurlenimo, staklių audimo skambesio, negyvų gyvulių smarvės, įtartinų žvilgsnių, stačių laiptų...
Fese, seniausiame iš imperatoriškųjų miestų, galite aplankyti medresoje (religinėje islamo mokykloje), pamatysite Karujino mečetę ir Nežarino fontaną ir amatininkus, senaisiais metodais gaminius kuriančius. Visos gatvelės vėliau ar anksčiau atveda į įžymiausią Feso vietą - odų raugyklą. Amatas ir vieta – nepakitę jau 7 tūkstančiai metų. Odos vis dar atgabenamos asiliukais, darbininkai yra tik vyrai, suskirstyti į kastas ir dirbantys baisiomis sanitarinėmis sąlygomis. Dėl neapsakomos smarvės lankytojams ir pasiūlomas žiupsnelis mėtų nosims užsikimšti. Marokietiškos odų raugyklos įžymios visame pasaulyje, čia patekusios ožkų, avių ir kitų gyvūnų odos ir kailiai yra perdirbami į aukščiausios kokybės odos dirbinius: batus, rankines, odinius drabužius. Labiausiai vertinama ožkos oda, naudojama odiniams knygų viršeliams įrišti. Didelę smarvę odos raugyklai suteikia priedai, naudojami odų gamyboje: balandžių išmatos, karvių šlapimas, žuvų taukai, įvairių gyvulių smegenys, bei įvairūs sulfatai ir rūgštys...

SACHARA
Maroko Sacharoje lietaus iškrenta tik keletą kartų per dešimtmetį ir kapsi tik 2-3 minutes. Tačiau tarp akies vyzdžiui neaprėpiamų pilkų dykynės tolių įsispraudusios oazės žaliuoja ir pilnos paukščių čiulbėjimo bei vandens čiurlenimo.
Nauji laikai atnešė naujas technologijas, dabar vanduo teka požeminiais kanalais iš vieno miesto į kitą, iš Maroko į Alžyrą. Dykumos gyventojus gelbsti palmės. Datulės yra pagrindinė dykumos eksporto prekė. Kasmet iš Maroko Sacharos oazių yra eksportuojama 90 000 tonų datulių, kurios subrandinamos ant 5 mln. medžių, kiekvienas iš kurių duoda vaisių 150 metų. Datulių palmės vadinamos medžiu, laikančiu galvą ugnyje ir kojas vandenyje.
Sachara - didžiausia planetos dykuma, užimanti trečdalį Juodojo žemyno teritorijos ir maždaug tokią pat teritoriją kaip JAV. Ši dykuma yra viena iš karščiausių (oro temperatūra gali pasiekti + 55 laipsniai) bei sausiausių
(visai dykumai per metus tenka vos 7 cm lietaus) vietų žemėje. Karščiausia diena, kiek prisimena meteorologija, būtent buvo Sacharos dykumoje, Libijoje. Tada saulė kepino iki 59C karščio.
Sacharoje gyvena per 2 mln. gyventojų, kurie metai po metų turi prisitaikyti prie karštų dienų ir šaltų naktų. Naktys čia šaltos, nes menka augmenija nesulaiko per dieną įsitvyrojusio karščio, be to sausas oras greičiau išgaruoja. Marokas vadinamas durimis į Sacharos dykumą, kurios atsiveria palikus Er Rachidia, raudonojo molio miestelį.
Dykuma čia lygi kaip stalas, bliaunančius asilus pakeičia dykumų laivai - flegmatiški juodieji vienkupriai kupranugariai. Kupranugariai - vienintelė transporto priemonė per įvairiaformes banguojančias kopas. Kaip ir datulės, dykumos gyventojams jie yra pragyvenimo šaltinis.

MERZOUGA
Čia prasideda tikroji Maroko ir Afrikos egzotika - žavingai nyki ir unikali Sachara. Nuo čia į pietus dingsta žaluma, viską pakeičia karšta tuštuma, sudaryta iš smėlio ar akmenų luitų. Merzougos hamada, arba Juodoji dykuma prieš kelis šimtmečius buvo garsiojo prekybos karavano, gabenusio auksą ir vergus, tarp Merzougos ir Timbuktu, kuris trukdavo 52 dienas, pradžia. Dabar čia, Sacharos papėdėje, įsikūrė kilimų pirkliai, kupranugarių augintojai bei turizmu užsiimantys berberai. Merzougoje sustoja visi keliai. Vienišas kelias paskęsta smėlio audroje už kelių kilometrų, košiantis karštas vėjas gena smėlį iš dykumos ir užpusto kelią.
Šalia Merzougos kopų kasmet sausio mėnesį dykumos ramybę sudrumsčia garsusis ralis Paryžius - Dakaras. Ne visi iš jo sugrįžta, beveik kasmet čia žūva geriausi pasaulio vairuotojai. Smėlis, deginantis smėlis, toli kiek tik galima matyti. Tai bekraštė, kasdien atsinaujinanti dykuma, kur susitinka vėjas, smėlis ir saulė - lipdyti ir šlifuoti aukštų kaip minaretai skulptūrų.


OUARZAZATE
Tai vienas didesnių ir svarbių Maroko miestų pietuose, tai kelių, iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus, kryžkelė . Buvęs prancūzų legiono centras bei žymus kino industrijos centras. Jo studijose ir apylinkėse buvo sukurta daugelis įžymių kino filmų, kuriuos statė pasaulinio garso režisieriai.
Prieš kertant Atlaso kalnus aplankysite pati įžymiausią ir įspūdingiausią Ait Ben Haddou kasbahą.   Persivertę per Atlaso kalnus, per Tizn Tichka 2800 m aukščio perėją vakarop pasieksite Marakešą.

MARAKEŠAS

Raudonasis miestas iki šių dienų išsaugojo didžiausią ekspromtu vykstantį spektaklį po atviru dangumi. Tereikia sekti savo nosį ir ausis – kvapai ir garsai per judančias arterijas nuveda į pulsuojantį miesto energijos šaltinį – garsiąją „Djemna El Fna“ aikštę (liet. „Nukirstų galvų aikštę“). Viskas kas čia vyksta pakeri jau pirmą minutę. Didžiulėje aikštėje atrodo susirinkęs visas Marokas, su kobrų kerėtojais, likimo būrėjomis, sendaikčių pardavėjais, bebaimiais akrobatais, šokėjais ir žvangučių barškintojais, vandens prekeiviais ir įvairiausio plauko keistuoliais. Sutemus dūmų kamuoliai apgaubia visą aikštę ir čia pradeda rinktis gurmanai, norintys išbandyti geriausio marokietiško maisto – pasirinkimas čia didelis – visa aikštė nuklota baltais stalais, o nuo jų kylantys garai apgaubia net tolimais pasvirusią Kutubijos minaretą.

Marakešas tai antras žinomiausias Imperatoriškais miestas, esantis vešlioje oazėje Atlaso kalnų papėdėje. Išvysime Kutubijos (Koutoubia) mečetę, pasivaikščiosite po Menamos sodus, apžiūrėsite Sadijos (Saadian) kapavietes ir Bahija rūmus.


ESSAOUIRA
Tai jaukus pajūrio žvejų miestas ir vienas populiariausių kurortų. Iki Maroko nepriklausomybės, Essaouira buvo vadinama Mogadoru, kas reiškia maža tvirtovė. Tvirtovė ir miestas Portugalų buvo pradėtas statyti dar XVIa.  Čia puikūs paplūdimiai ir banglentininkų rojus. Mieste įsikūrę geriausi Maroko rankdarbių meistrai bei menininkai. Jų tarpe išsiskirią medžio raižytojai, kurie iš kvapiosios tujos čia gamina nuostabius dirbinius. Apžiūrėsime miestą, tvirtovę, Scala de la Ville – prancūzų pastatyta naujamiestį. Romantiškasis Essaouiros miestas sienomis padalytas į tris dalis: Medina, Mellah ir Kasbah. Mieste daug sodų, žalumos. Miestas mėgstamas menininkų, daug dailės galerijų po atviru dangumi.